Monthly Archives: March 2012

Lietuvos reklamos istorijoje – neeilinis įvykis: pirmą kartą lietuviško produkto virusinį vaizdo įrašą peržiūrėjo daugiau kaip milijonas vartotojų visame pasaulyje. Mineralinio vandens „Vytautas“ virusinio įrašo populiarumas tapo pavyzdžiu, kaip lietuviškas prekės ženklas gali skintis kelią į užsienio rinkas.

Studentų sukurtas ir anglų kalba įgarsintas virusinis įrašas, pavadintas „An English version. Because everybody should know about this Lithuanian awesomeness!“, per 7 dienas nuo išplatinimo sulaukė daugiau kaip 1 mln. vaizdo įrašų svetainės „YouTube“ lankytojų peržiūrų ir 97 proc. teigiamų įvertinimų. Šiuo metu peržiūrų skaičius jau viršija 1,4 mln. Įdomu tai, kad šis įrašas populiariausias tarp 25–35 metų vyrų.

„Vytauto“ virusinis įrašas užėmė 1 vietą svetainės Viralvideochart.com „FMCG“ kategorijoje, apie jį pasirodė straipsniai Adweek.com, Comedycentral.com, Buzzfeed.com, Yahoo.com svetainėse, pusšimtyje tinklaraščių bei forumų.

Prekybininkų užklausos – nuo Honkongo iki JAV

„Kad pasaulis kalba apie „Vytautą“, sužinojome iš savo verslo partnerių jau kitą dieną po filmuko pasirodymo. Dabar gauname daug susidomėjusių prekybos įmonių ir pavienių vartotojų užklausų iš įvairiausių pasaulio šalių nuo Honkongo iki JAV. Bandysime pasinaudoti gerokai padidėjusiu dėmesiu. Iki šiol užsienio partneriams tikrai buvome mažiau žinomi“, – teigė bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“, nuo 1924 pilstančios mineralinį vandenį „Vytautas“ ir „Birutė“, komercijos direktorius Robertas Šnaras.

Bendrovės komercijos vadovas neseniai grįžo iš tarptautinių parodų „Prodexpo“ Maskvoje ir „GulFood“ Dubajuje, kuriose lietuviškas mineralinis susilaukė nemažo dėmesio ne dėl virusinio įrašo, o dėl paties produkto turinio – didelio mineralinių medžiagų kiekio, naudos organizmui bei unikalaus skonio.

Tuo tarpu virusinė reklama gerokai padidino susidomėjimą ir oficialia „Vytauto“ svetaine Vytautas.eu. Per savaitę ją aplankė internautai iš 94 šalių, o Lietuvos gyventojus aktyvumu nurungė interesantai iš JAV. Vėliau sekė tokios šalys, kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Kanada, Lenkija, Olandija ir kt.

Tai, kad įdomi virusinė reklama gali susilaukti išskirtinio dėmesio, patvirtino ir pirmieji vaizdo įrašai apie „Vytautą“, kurie buvo įgarsinti lietuvių kalba. Vien tik pirmojo įrašo peržiūrų skaitliukas „YouTube“ svetainėje peržengė 800 tūkst.

„Vytauto“ rinkodaros sprendimai yra įvertinti ir marketingo specialistų. Šio prekinio ženklo atnaujinimo kampanija 2008 metų rinkodaros pasiekimų konferencijoje „Password“ buvo išrinkta efektyviausia. Tiesa, anuomet bendrovė pati vykdė kampaniją nuo pradžios iki galo, skirtingai nuo dabartinių studentų inicijuotų vaizdo įrašų, patalpintų „Youtube“.

Daugiau informacijos rasite 15 min. interneto svetainėje http://www.15min.lt .

86% iš 2.000 apklaustų Vokietijos gyventojų naudojasi reklaminiais verslo suvenyrais, vidutiniškai jie suvenyrą panaudoja kartą per dieną, rodo Manheimo rinkos tyrimų organizacijos DIMA duomenys. Didžiausią populiarumą tarp 14–50 m. vartotojų turi praktiški ir originalūs sprendimai.

Pirmiausia, reklaminis suvenyras turi turėti konkrečią funkciją ir būti kokybiškas“, – sako Jurgita Dailidonytė, reklaminių verslo dovanų ir suvenyrų UAB „Todas“ vadovė. Auditorijai nuo 14 m. iki 50 m. svarbu, kad suvenyras būtų originalus, o vyresni mėgsta daiktus, kuriais naudotis paprasta.

Manheimo tyrimų organizacijos duomenimis, 47% apklaustų vokiečių, kurie naudojasi reklaminiu suvenyru, tai daro dėl to, kad suvenyru naudotis yra malonu, 41% – nes suvenyras yra geros kokybės.

Paprašius įvardinti svarbiausius suvenyro bruožus į pirmą vietą respondentai iškėlė suvenyro funkcionalumą, aukštą kokybę, galimybę juo naudotis paprastai, o į antrąją vietą – originalumą, modernumą ir inovatyvumą.

Daugiau informacijos rasite Verslo žinių interneto svetainėje http://www.verslozinios.lt .

Dalis vartotojų sutiktų dalintis savo duomenimis tiesioginės rinkodaros tikslais mainais į naudingą turinį, rodo IT paslaugų UAB „Baltnetos komunikacijos“ atliktos apklausos rezultatai. Bendrovė apklausė 140 savo klientų.

Dalintis savo duomenimis rinkodaros tikslais sutiktų 31% apklaustųjų. Vertingiausia respondentai įvardijo informaciją apie nuolaidas – jos pageidaujantys nurodė pusė apklaustųjų. 37% apklaustųjų asmeninius duomenis iškeistų į informaciją apie naujus produktus, 35% – kvietimus į renginius, 23% – produktų pavyzdžius. 13% savo duomenis suteiktų dalyvaudami klientų nuomonės apklausose, 3% – reklaminiuose žaidimuose.

Duomenimis rinkodaros tikslais nesidalintų 37% apklaustųjų, 32% – neapsisprendę.

„Nepaisant to, kad trečdalis respondentų teigia apskritai nepageidaujantys jokios reklaminės informacijos, vis dėlto tie patys žmonės linkę pasidalinti, pavyzdžiui, savo telefono numeriu rinkodaros tikslams. Tačiau jiems svarbi viena sąlyga – naudingas turinys. Bendrovės neturėtų piktnaudžiauti savo klientų kantrybe siųsdami jiems mažai aktualius pasiūlymus“, – pranešime cituojama Vita Girštautaitė, „Baltnetos komunikacijų“ rinkodaros komunikacijų vadovė.

Daugiau informacijos rasite Verslo žinių interneto svetainėje http://www.verslozinios.lt .

Kodėl nuolaidos ir išpardavimai gali tapti nuostolingi ir kaip pasiūlyti nuolaidų išvengiant savo prekių nuvertėjimo? Jeigu esate vienas iš tų žmonių, kurie perka tik nukainotas prekes arba apsiperka tik per išpardavimus, susimąstykite: ar norėtumėte savęs, kaip kliento, savo verslui?

Išpardavimų kainos dažniausiai yra ne daugiau kaip pareiškimas, kiek realiai turėtumėte mokėti už tam tikrą prekę.

Neigiama nuolaidų savybė yra ta, kad jos žaibiškai gali sugriauti kainų integralumą. Iš kitos pusės, gali pritraukti pirkėjų antplūdį. Štai kodėl verslininkai privalo rasti aukso viduriuką taikydami nuolaidas. Jos gali tapti tiek destruktyvia jėga, tiek veiksmingu išpardavimo stimulu. Dauguma verslo žmonių taiko nuolaidas per dažnai, nes mėgsta greitai gauti rezultatą ir taip pat greitai užsidirbti. Deja, nesuvokiamos galimos ilgalaikės neigiamos pasėkmės.

Pamąstykime: ar kaina yra vienintelis jūsų konkurencinis pranašumas? Svarbu turėti omenyje, kad siūlyti nuolaidas reiškia parduoti prekes už jų tikrąją kainą. Taip jūs nukreipiate dėmesį nuo vertės ir sutelkiate jį tiesiai į kainą. Nėra jokios galimybės to išvengti.

Norėdami palaikyti didesnes kainas turite būti pardavimo kainų ekspertas. Nuolaidos šį jūsų gebėjimą sunaikina. Bet kokia kainų kaita gali sugriauti prekių integralumą. Tyrimai rodo ne tik tai, kad nuolaidos sumažina vertę to, kas nukainota. Pirkėjai nuolaidų pasiūlymų neįsimena taip, kaip visos kainos.

Ironiška, tačiau nuolaidos gali lemti klientų nepasitenkinimą. Jos gali priversti pirkėją klausti savęs: kodėl jūsų kainos yra sumažintos? Jie žiūri į ankstesnę kainą, tuomet pažvelgia į nuolaidą ir užuodžia klastą. Jie domisi, kodėl negali gauti prekės su tokia nuolaida ir kitu metu. O blogiausia, kad jeigu jau sumokėjo pradinę kainą, kuri dabar be jiems suprantamos priežasties yra sumažinta, jaučiasi apgauti.

Štai kodėl būtina tinkamai pagrįsti nuolaidas. Nebent jūsų planas yra nuolat žaisti kainomis ir nepateikiate iš anksto numatytų, nuspėjamų išpardavimų, kaip, pavyzdžiui, žiemos ar vasaros sezono pabaigoje, prieš pristatant naują kolekciją.

Nuolaidų nauda. Jos gali būti puikus sprendimas siekiant pakeisti pirkėjų elgseną. Kompleksinės nuolaidos yra puikus pavyzdys. Jos turi prasmę pirkėjų galvose. Esame įpratę tikėti, kad kuo daugiau perkame, tuo pigiau tai gauname. Taigi pirkėjai yra nusiteikę geranoriškai, o ne skeptiškai, jeigu taikote tokio pobūdžio nuolaidas.

Kitos tinkamos nuolaidų priežastys:
Išankstinio apmokėjimo nuolaidos – moku dabar, gaunu vėliau.
Kompleksiniai pasiūlymai – perku daugiau, moku mažiau.
Sezoniniai išpardavimai – perku pigiau, nes ne pagal sezoną.

Tinkama nuolaidų priežastis gali išlaikyti gerą reputaciją, palaikyti puikius santykius su pirkėjais, kaip, pavyzdžiui, pirkti dabar, o ne vėliau, pirkti sezono metu ir didesniais kiekiais.

Straipsnis publikuotas panaudojus bzn start medžiagą.

Daugiau informacijos rasite http://www.bznstart.lt .

„Lietuvos energija“ pristatė naują prekės ženklą „Žalia lietuviška energija“, kuriuo bus žymima elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Šią Kauno hidroelektrinės pagamintą elektros energiją mažmeninės rinkos klientams, plėtojantiems socialinės atsakomybės programas, tieks bendrovė „Energijos tiekimas“.

„Įžvelgiame augantį Lietuvoje pagaminamos „žaliosios“ elektros energijos vartojimo potencialą. Tai siejame su socialinės atsakomybės principų plėtra versle bei gerėjančiomis perspektyvomis gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Siūlydami naują prekės ženklą, siekiame ne tik išplėsti rinkai siūlomų produktų sąrašą, bet ir suteikti savo klientams daugiau papildomos vertės – lietuvišką produkto kilmę bei aplinkos tausojimą. Tikime, jog „žalioji“ lietuviška energija taps paklausi verslui, vertinančiam socialinės atsakomybės principus“, – sakė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Didžiausio lietuviško kapitalo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo bendrovės „Energijos tiekimas“ praėjusių metų pabaigoje atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklaustos per 500 Lietuvos įmonių, duomenimis net 72 proc. iš jų savo kasdieninėje veikloje teikia ypatingą reikšmę aplinkosaugai ir ekologijai. Didžioji dauguma apklaustų įmonių svarstytų pirkti elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių, o apie penktadalis jų sutiktų už tokią elektros energiją mokėti daugiau.

Daugiau informacijos rasite 15 min. interneto svetainėje http://www.15min.lt .