Posts Tagged “socialiniai tinklai”

Interneto portalo pinigukarta.lt projekto „Pradedu verslą“ dalyvis Algirdas Šilkus planuoja prekiauti savo paties sukurtu kortų žaidimu. Vyras jau yra užsakęs pagaminti 100 vienetų kortų kaladžių. Vadinasi, viena verslo plano dalis jau beveik įgyvendinta. Tereikia imtis kitos – išanalizuoti žaidimo pardavimo būdus.

Tačiau, apie nuosavą verslą svajojantis ekonomikos studentas nežino, kaip kuriami marketingo planai ir strategijos.

Šiuo klausimu mūsų herojui pataria projekto „Pradedu verslą“ konsultantas Giedrius Budrys „Marketingo pagalba“ vadovas.

Marketingo planai ir strategijos yra kuriami atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiate – jie turi būti aiškūs ir konkretūs (tai gali būti pvz.: 4 naujų produktų pristatymas, 10% rinkos dalies užėmimas ir pan.).

Yra 2 tipų planai – strateginis ir taktinis veiksmų planas. Strateginis marketingo planas yra labiau ilgalaikis ir įprastai apima ilgesnį laikotarpį. Jame turėtų būti apgalvoti tokie dalykai kaip:

  • esamos rinkos ir parduodamo produkto aprašas,
  • bendras kuriamas įvaizdis,
  • prekės ženklo/įmonės pozicionavimas,
  • kainodara,
  • konkurencinių pranašumų išgryninimas,
  • rinkos ir SWOT analizė,
  • tikslinės pirkėjų grupės identifikavimas ir aprašymas,
  • marketingo priemonių auditas ir pan.

Pagal strateginį planą (ir tikslus) yra ruošiamas taktinis veiksmų planas, kuris yra trumpesnio laikotarpio ir turėtų apimti tokias sritis kaip reklama, pardavimų skatinimas, soc. komunikacija, lojalumo programų įgyvendinimas, viešieji ryšiai ir pan.

Šiame plane turi būti sudėtas konkretus piniginis biudžetas pagal laikotarpį.

Konkrečiu atveju aišku, kad biudžetai nėra dideli, todėl šiuo atveju, mano galva, herojui labiausiai padėtų partizaninio marketingo instrumentai (netradicinės reklamos priemonės), rinkodara „iš lūpų į lūpas“, socialiniai tinklai ir pan..

Turint planą (rašytine forma) galima jį keisti, koreguoti, adaptuoti ir pan. Iki tol, kol viskas yra pradedančio verslininko galvoje ir neaprašyta, tol viskas lieka tik idėjomis.

Daugiau informacijos rasite http://www.pinigukarta.lt .

Socialinė medija Lietuvoje nustojo plėstis ir pagrindiniu šios platformos kanalu tapo socialiniai tinklai. Bendravimas juose jau pralenkė tiesioginį bendravimą. O štai tinklaraščiai praranda populiarumą, mikrotinklaraščiai mūsų šalyje neprigijo, rodo reklamos planavimo agentūrų tinklo UM tyrimas „Wave6“.

„Socialinės platformos Lietuvoje nustojo augti. Tai yra natūralu, nes 83% lietuvių jau turi susikūrę savo profilius, 70% aktyviai dalyvauja socialinėje terpėje“, – dėsto Vasaris Oržekauskas, reklamos planavimo UAB „Inspired UM“ vadovas.

Tyrimo duomenimis, socialiniais tinklais Lietuvos gyventojai naudojasi vidutiniškai 4 valandas per savaitę. Draugų, su kuriais palaiko nuolatinį bendravimą per socialinius tinklus (pvz., „Facebook“), skaičius auga: 2011 m. per socialinius tinklus nuolatinį ryšį Lietuvos internautai palaikė su 49 draugais, 2010 m. – su 42. Šie skaičiai lenkia tikrame gyvenime palaikomų ryšių kiekį.

„Socialiniams tinklams nustojus plėstis ėmė kilti jų vertė“, – įsitikinęs pašnekovas. Populiariausios socialinės medijos internete Lietuvoje – „Facebook“, „One“, „Draugas“, „Supermama“.

O štai mikrotinklaraščiai (pvz., „Twitter“) Lietuvoje neprigyja: jų naudotojų skaičius 2011 m., palyginti su 2010 m., sumažėjo 1,3 procentinio punkto, iki 8,7%, nors per tą laiką pasaulyje išaugo dešimt procentinių punktų – iki 43%. Vertinant Baltijos šalis, mikrotinklaraščiai populiariausi Latvijoje.

„Drastiškai sumažėjo ir tinklaraščių naudojimas. Jų turinys persikėlė į socialinius tinklus“, – tyrimą komentuoja „Inspired UM“ vadovas. Lietuvoje tinklaraščiais pernai naudojosi 25% apklaustų gyventojų, 2010 m. šis skaičius siekė 55%.

Daugiau informacijos rasite Verslo žinių interneto svetainėje http://www.verslozinios.lt .

Nuorodas į aktualias naujienas, meną, madingus renginius ar kitus solidžiai atrodančius dalykus socialiniuose tinkluose skelbiantys asmenys patys dažnai skaito bulvarinę informaciją, vulgarius juokelius ar kitą viešumoje garbės nedarantį turinį.

Ši įžvalga tėra tik lašas to, ką su vartotojų savanoriškai atiduodamais privačiais duomenimis gali padaryti socialinių tinklų analizės įrankiai, todėl šiomis dienomis Amsterdame vykstančios interneto konferencijos „The Next Web“ pranešėjai ragino „Facebooko“ eroje būti budriems.

Netrukus į vertybinių popierių biržą koją įkelsiantis jau beveik 1 mlrd. vartotojų turintis socialinių tinklų lyderis „Facebook“ dar prieš savaitę beveik neturėjo nuosavų patentų, taigi visa apie 100 mlrd. USD siekianti bendrovės vertė yra sunešta vartotojų. Mainais į nemokamą naudojimąsi „Facebooku“, vartotojai jame palieka savo asmeninius duomenis, nuotraukas, atskleidžia ryšius su draugais ir prekių ženklais.

Daugiau informacijos rasite Verslo žinių interneto svetainėje http://www.verslozinios.lt .

Kiek žmonės realiai praleidžia laiko socialiniuose tinkluose? To dažnai užklausia mūsų klientai kada jiems ruošiame vienokį arba kitokį pasiūlymą marketingo paslaugoms. Aišku viena, kad jei tavo įmonės parduodamos prekės arba paslaugos yra skirtos jaunimui, tai itin didelė dalis marketingo plano turi būti skirta komunikacijai “Facebook” ir kt..

Interneto portale 15min.lt radome straipsnį, kuriame rašome, kad remiantis kompanijos „Click Consult“ atliktu tyrimu, 65 proc. jaunimo (16–24 m.) labiau linkę laisvalaikį leisti socialiniuose tinkluose, nei žiūrėti televizorių. 25–34 metų amžiaus grupės atstovai socialiniuose tinkluose (ypač „Facebook“) praleidžia tiek pat laiko, kaip ir priešais televizorių, o vyresni nei 55 metų žmonės pirmenybę teikia televizijai: tik 32 proc. šios amžiaus grupės žmonių noriai laisvalaikį leidžia socialiniuose tinkluose.

Reikia pažymėti, kad socialiniai tinklai ypač populiarūs tarp dailiosios lyties atstovių. Be to, 40 proc. apklaustųjų teigė, kad socialiniais tinklais bei naujienų tinklalapiais naudojasi žiūrėdami televizorių, o 6 proc. apklaustųjų pareiškė, jog „Facebook“ ir „Twitter“ praleidžia daugiau nei 8 valandas per parą.

„Tai puikiai parodo, kaip laisvalaikį linkęs leisti šiuolaikinis jaunimas. Juk šiame skaitmeniniame amžiuje įpročiai keičiasi labai smarkiai“, – teigė „Click Consult“ vadovas Mattas Bullas.

Tyrimą atlikusi kompanija nemano, kad televizijos epocha „prieina liepto galą“, tačiau šiandien yra daugybė paslaugų, kurias galima integruoti į televizorius, kad šie atitiktų žmonių pomėgius.

Daugiau informacijos rasite 15min.lt interneto svetainėje adresu www.15min.lt .

Neapgalvotai rengiami konkursai socialiniuose tinkluose gali sulaukti vartotojų nepasitenkinimo bei pakenkti įmonės įvaizdžiui, teigiama Komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) pranešime.

KOMAA ragina peržiūrėti konkursų sąlygas ir prižiūrėti kas juose dalyvauja, kad būtų išvengta sukčiavimo atvejų.

Pasak asociacijos, populiariausia komerciniuose socialinio tinklo „Facebook“ puslapiuose organizuojamų konkursų dalyvavimo forma – dalijimasis nuotraukomis puslapio sienoje, komentarų ar istorijų rašymas. Prizai paprastai dovanojami populiariausiems įrašams: vartotojai už draugus ar patinkančius įrašus balsuoja spausdami mygtuką „patinka“ (angl. „like“) ar dalijasi įvairiausiu informaciniu turiniu su draugais (angl. „share“).

„Pastaruoju metu tokiuose konkursuose plinta keli nesąžiningo dalyvavimo būdai. Visų pirma, konkursuose balsus surinkti padeda ne realūs žmonės, o fiktyvios, neegzistuojančių žmonių anketos. Kitas būdas – balsai nuperkami už juos susimokant specialiose svetainėse ar keičiamasi balsais su kitais vartotojais tam sukurtuose forumuose ir to paties socialinio tinklo „Facebook“ puslapiuose“, – rašoma asociacijos pranešime.

Daugiau informacijos rasite Verslo žinių interneto svetainėje http://www.verslozinios.lt .